Turiu keletą pultų nuo NAPCO apsaugos centralės. Nusprendžiau panagrinėti. Kaip matosi, pulte stovi neblogas LCD. Jį sudaro dvi eilutės po 16 simbolių + dar keli segmentiniai simboliai.

Turiu keletą pultų nuo NAPCO apsaugos centralės. Nusprendžiau panagrinėti. Kaip matosi, pulte stovi neblogas LCD. Jį sudaro dvi eilutės po 16 simbolių + dar keli segmentiniai simboliai.
Jonistoriai – tai didelės talpos kondensatoriai, naudojami mažų srovių įrenginiams maitinti (pvz. realaus laiko laikrodžiui). Tokie kondensatoriai dar vadinami superkondensatoriais arba ultrakondensatoriais. Vieną tokį išlitavau iš Pentium II motininės. Tai buvo 1.0F 5.5V jonistorius. Jis nėra didelis, gal net kiek mažesnis už alaus kamštelį.
Tai buvo ilgai gimdoma idėja. Katilinės pagrindas kieto kuro katilas, bet yra dar nemažai papildomas įrangos, kaip boileriai, cirkuliaciniai siurbliai, oro putiklis. Visą tai valdyti nėra paprasta, tad tam sugalvojau centralizuotą valdymą.
Pasidaręs kompiuterio valdymą su IR pulteliu per COM jungtį ir pasinaudojęs kelis mėnesisius, nusprendžiau pasidaryti kompiuterio valdymas per USB jungtį.
Dažnai kompiuteris naudojams ne tik darbui, bet ir pramogoms. Kadangi aš kompiuteriu dažnai klausau muzikos, bet prie jo sėdėti ištisai nenoriu vien dėl to, kad perjungčiau kitą dainą, nusprendžiau kompiuterį valdyti nuotoliniu būdu.
Pasidaręs stiprintuvą su TDA7294, po kelių mėnesių darbo sudegė :O Nusprendžiau gaminti kitą stiprintuvą. Kurį laiką mąsčiau apie MOSFETus, tad nusprendžiau padaryti stiprintuva su jais.
Dažnai darant ir bandant įvarius prietaisus reikia įvarių nedidelių įtampų. Siųlau pasidaryti paprastą įtampos reguliatorių, kurio pagrindas LM317T.
Ši schema yra IrDA įrenginys, kuris jungiamas prie motininės plokštės.
Ne kiekvienas nori daryti stiprintuvą su tranzistoriais, kuriam reikia daug darbo, kantrybės, žynių ir patyrimo, todėl pasiūlisiu paprastą, vienos mikroschemos stiprintuvą.