Sukurta pirties valdymo automatika, gebanti valdyti šildymą, apšvietimą ir ventiliaciją.

Senesni įrašai susiję su gamyba:
Sukurta pirties valdymo automatika, gebanti valdyti šildymą, apšvietimą ir ventiliaciją.
Senesni įrašai susiję su gamyba:
Prieš keletą metų buvo nuspręstą pakeisti draugo automobilio Ford Scorpio prietaisų skydelį savu kūriniu. Pagrindinis reikalavimas buvo neatsisakyti rodyklėmis rodomo greičio ir variklio apsukų parodymų.
Laikas bėgo, o nieko neberašiau. Senesni įrašai susiję su gamyba:
Senokai jis baigtas ir puikiai naudojamas. Kartais patobulinama programinė įranga.
Taigi, trumpai aprašysiu ir parodysiu kaip viskas buvo padaryta.
Buityje prisireikė nedidelio našumo kompresoriuko. Buvo pasirinktas kompresorius iš šaldytuvo. Žinoma, vienas pats kompresorius nieko vertas: jam reikalingas išsiplėtimo talpa (resiveris), slėgio relė, toliau tęsiant apsauginis vožtuvas, filtrai ir t.t.
Visur plinta įvairūs “touchbuttonai” ir “touchscreenai”. Neatsilaikiau ir aš prieš jų madą. Įsigijau lietimui jautrų telefoną su Android OS. Nusprendžiau ir savuose projektukuose pabandyti lietimui jautrius mygtukus.
Pagaliau baigiau pirties valdymo elektroninio bloko kūrimą. Žinoma,viską galima tobulinti amžinai 😉
Kažkada rašiau, kaip atkasiau spalvoto lazerinio Samsung CLP-300 sistemą su atminties mikroschemomis (chipais). Pagaminęs chipus su 24C02 mikroschemomis, programuodavau naudodamas programatorių ir kompiuterį. Tai tikrai nėra patogu. Sunkumu sukeldavo ir tai, kad programatorius jungdavosi per LPT prievadą ir nors jis būdavo kompiuteryje, bet su Windows 7 nepavykdavo pasinaudoti.
Su laikų mano plokščių gamybos technologios tobulėjo, tad pradėjau naudoti plokštes su fotorezistu.
Dažnai prireikia įvairių įtampų savo kūriniams maitinti.
Esu padaręs ne vieną reguliuojamą („laboratorinį)“ maitinimo šaltinį. Visada norėdavosi vienu metu matyti įtampą ir srovę. Taigi, kilo idėja pasidaryti tobulesnį maitinimo šaltinį.
Tikriausiai tik senesnė karta žino, kad Lietuvoje buvo neblogai išvystyta elektronikos pramonė. Mano žiniomis, Lietuvoje buvo net dvi mikroschemų gamyklos, kurios buvo pasiekusios net 1 µm technologiją. Tai buvo “Nuklonas” ir “Venta” (istorija ne stipriausia vieta 😉 ).