Daiktų internetas (angl. internet of things (IoT)) tai įvairių mus supančių kasdieninių prietaisų (bent kiek išmanių) prijungimas prie interneto, siekiant papildomų galimybių.

Daiktų internetas (angl. internet of things (IoT)) tai įvairių mus supančių kasdieninių prietaisų (bent kiek išmanių) prijungimas prie interneto, siekiant papildomų galimybių.
Neseniai atsinaujinau savo vidaus degimo transporto priemone. Automobilis turi raktą su imobilaizerio transpoderiu bei integruotu pulteliu, kurio pagalba galima valdyti centrini užraktą , langus ir bagažinę, tačiau neturėjo gamykloje įdiegtos signalizacijos. Mano nuomone, automobiliui signalizacija vienokia ar kitokia vistiek yra reikalinga.
Internete aptikau gana įdomius trispalvius šviesos diodus (RGB LED), kuriuos galima valdyti nuoseklia sąsaja. Kiekvienos spalvos LED kristalo intensyvumą galimą valdyti atskirai ir galimi 256 lygiai. Vieno LED valdymas vyksta vienu kontaktu skaitmeniniu būdu nuosekliai perduodant duomenis (3x 8 bitus).
Bet kuris elektronikos mėgėjas ar profesionalas sunkiai įsivaizduojamas be lituoklio. Nors bėgant metams tenka vis mažiau lituoti, tačiau nusprendžiau palepinti save kokybiška Ersa i-CON PICO litavimo stotele.
Arduino – tai atvira platforma, leidžianti nesunkiai įgyvendinti įvairius elektronikos projektus. Platforma susideda iš programinės dalies (Arduino IDE) bei aparatinės dalies. Aparatinės Arduino platformos pagrindas yra Atmel mikrovaldiklis, bet taip pat yra sukurta nemažai panašių atitikmenų su kitų gamintojų mikrovaldikliais (Energia – panaudojant Texas Instruments mikrovaldklius, Nucleo – ST mikrovaldikliai).
ARM mikrovaldikliai tampa vis populiaresni. Jau kuris laikas eksperimentuoju su STM32 Nucleo plokštėmis. Viena iš jų parodyta žemiau:
Kažkada įsigijau gan galinga RGB šviesos diodą (LED). Tikslas – panaudoti kaip šviesos efektą.
Minikompiuteriai stipriai pakeitė elektronikos mėgėjų pasaulį. Tikriausiai labiausiai paplitęs ir geriausiai visiems žinomas yra Rasperry Pi minikompiuteris. Kaip teigia Rasperry Pi kūrėjai, jau parduota beveik 4 milijonai šio minikompiuterio vienetų (2014 rugsėjo duomenimis).
Prieš keletą mėnesių buvo pristatyta atnaujinta Rasperry Pi Model B+ versija. Kaip teigia patys kūrėjai, tai tiesiog prieš du metus pristatyto Model B galutinė versija, kurioje įgyvendinta nemažai vartotojų pageidautų pakeitimų.
Atnaujintas Model B+ naudoja tą patį BCM2835 (700 MHz) procesorių, turi tiek pat RAM (512 MB), jame veikia ta pati programinė įranga.
Daugelis elektronikos mėgėjų naudoja standartinius HD44780 valdiklio pagrindu veikiančius tekstinius skystų kristalų (LCD) ekranėlius, kurie paprastai turi 2 eilutes po 16 simbolių (2×16). Žinoma, būną ir kitokį simbolių kiekį turinčių šio tipo ekranėlių (1×16, 2×8, 2×20, 4×16, 2×40, 4×20). Paprastai jų valdymui naudojamas 8 arba 4 bitų režimas + keletas papildom kojelių. Šie ekranėliai yra gana populiarūs ir gana nesunku atrasti veikiančias bibliotekas beveik visom platformom.
Nuo pat Raspberry Pi įsigijimo turėjau idėją pritaikyti jį kaip savarankiškai veikiantį internetinį radijo imtuvą. Prabėgus nemažai laiko pagaliau įgyvendinau šią idėją.