Bet kuris elektronikos mėgėjas ar profesionalas sunkiai įsivaizduojamas be lituoklio. Nors bėgant metams tenka vis mažiau lituoti, tačiau nusprendžiau palepinti save kokybiška Ersa i-CON PICO litavimo stotele.
Litavimo stotelė Ersa i-CON PICO
2
Author Archives: Dovydas
Mikroschemos QFN20 korpuse išbadymas be PCB
Kinietiškas Arduino klonas
Arduino – tai atvira platforma, leidžianti nesunkiai įgyvendinti įvairius elektronikos projektus. Platforma susideda iš programinės dalies (Arduino IDE) bei aparatinės dalies. Aparatinės Arduino platformos pagrindas yra Atmel mikrovaldiklis, bet taip pat yra sukurta nemažai panašių atitikmenų su kitų gamintojų mikrovaldikliais (Energia – panaudojant Texas Instruments mikrovaldklius, Nucleo – ST mikrovaldikliai).
STM32 Nucleo platforma
ARM mikrovaldikliai tampa vis populiaresni. Jau kuris laikas eksperimentuoju su STM32 Nucleo plokštėmis. Viena iš jų parodyta žemiau:
50W RGB šviesos diodas (LED)
Kažkada įsigijau gan galinga RGB šviesos diodą (LED). Tikslas – panaudoti kaip šviesos efektą.
Atsinaujinęs Rasperry Pi (Raspberry Pi Model B+)
Minikompiuteriai stipriai pakeitė elektronikos mėgėjų pasaulį. Tikriausiai labiausiai paplitęs ir geriausiai visiems žinomas yra Rasperry Pi minikompiuteris. Kaip teigia Rasperry Pi kūrėjai, jau parduota beveik 4 milijonai šio minikompiuterio vienetų (2014 rugsėjo duomenimis).
Prieš keletą mėnesių buvo pristatyta atnaujinta Rasperry Pi Model B+ versija. Kaip teigia patys kūrėjai, tai tiesiog prieš du metus pristatyto Model B galutinė versija, kurioje įgyvendinta nemažai vartotojų pageidautų pakeitimų.
Atnaujintas Model B+ naudoja tą patį BCM2835 (700 MHz) procesorių, turi tiek pat RAM (512 MB), jame veikia ta pati programinė įranga.
Internetinis radijo imtuvas su Raspberry Pi #2 – naujas korpusas
Kurį laiką pasinaudojus laikinu internetinio radijo imtuvo korpusu, atėjo laikas rimtesniam korpusui.
Tekstinis OLED indikatorius
Daugelis elektronikos mėgėjų naudoja standartinius HD44780 valdiklio pagrindu veikiančius tekstinius skystų kristalų (LCD) ekranėlius, kurie paprastai turi 2 eilutes po 16 simbolių (2×16). Žinoma, būną ir kitokį simbolių kiekį turinčių šio tipo ekranėlių (1×16, 2×8, 2×20, 4×16, 2×40, 4×20). Paprastai jų valdymui naudojamas 8 arba 4 bitų režimas + keletas papildom kojelių. Šie ekranėliai yra gana populiarūs ir gana nesunku atrasti veikiančias bibliotekas beveik visom platformom.
Internetinis radijo imtuvas su Raspberry Pi #1
Nuo pat Raspberry Pi įsigijimo turėjau idėją pritaikyti jį kaip savarankiškai veikiantį internetinį radijo imtuvą. Prabėgus nemažai laiko pagaliau įgyvendinau šią idėją.
PCB gamyba naudojantis nebrangiais gamintojais
Daugelis elektronikos entuziastų patys gamina PCB (spausdintinio montažo plokštes) naudodami įvarius metodus. Aš taip pat esu nemažai PCB padaręs ir žinau, kad tai tikrai nėra lengvas darbas 🙂 Namų sąlygomis gana komplikuota pagaminti sudėtingas, daug smulkių takelių turinčias bei dvipuses plokštes (dėl atskirų sluoksnių teisingo persidengimo). Namuose gamintos PCB atsieina nepigiai, nekalbant apie sugaištą laiką ar broką.
