Tikriausiai daugelis girdėjo apie kreditinės kortelės dydžio kompiuterį Raspberry Pi. Šis kompiuteris naudoja vos keletą vatų galios, o sugeba atlikti pagrindines kompiuterio funkcijas.

Daugelis elektronikos mėgėjų naudoja jį įvairiems projektams:

• namų ar kitų sričių automatizavimo sprendimams
• multimedijos centrams (gan populiarus programinis paketas XBMC)
• superkompiuteriams (panaudojant daug vienetų) 🙂
• kitiems tikslams

Pirmoji koncepcinė Raspberry Pi versija pasirodė 2006 metais ir buvo pagaminta Atmel ATmega644 pagrindu. Ši versija veikė 22,1MHz dažniu ir turėjo 512K SRAM.

Pirmosios mums įprastos Rasperry Pi versijos pasirodė 2012 metais. Šių buvo įvairių modifikacijų (modeliai A, B bei įvairios revizijos). Jų pagrindas – Broadcom BCM2835 sistema mikroschemoje (angl. System on Chip – SoC), kuri susideda iš:

• procesoriaus ARM1176JZF-S
• vaizdo apdorojimo šerdies (angl. GPU)

Procesorius veikia 700 MHz dažniu. Dažnį galima padidinti programinėmis priemonėmis iki 1 GHz.

Operacinė sistema ir laikoma SD kortelėje. Paprastai tai būna Linux distribucija, kurią nesunku įdiegti naudojantis paruoštais įrankiais iškart į SD kortelę iš bet kurio kompiuterio.

Kompiuteris maitinamas per micro USB jungtį.

Viena svarbiausių Raspberry Pi funkcijų mėgstantiems konstruoti yra GPIO jungtis. Per šią jungtį prie Raspberry Pi gali būti prijungtas prie įvairių elektronikos sistemų, plokščių, įrenginių.

Vasaros pradžioje nusprendžiau įsigyti šį žaisliuką. Manasis kompiuteriukas turi:

• 256 MB RAM,
• 2x USB 2.0 jungtis,
• laidinio 10/100 Mbs tinklo sąsają
• skaitmeninę vaizdo ir garso išvestį per HDMI
• kompozitinę vaizdo išvestį
• bendros paskirties įėjimų/išėjimų (angl. GPIO) jungtį
• analoginio garso signalo išvestį (3,5 mm)

Tai tikriausiai yra Raspberry Pi Model B Revision 1.0. Yra ir geresnių versijų, turinčių daugiau RAM (512 MB) bei kitų smulkesnių patobulinimų .

Nuotraukoje matoma, kaip prie mažesnio monitoriaus prijungtas Raspberry Pi, o kitų kompiuterių per nuotolį (angl. remote) prisijungta prie Raspberry Pi.

Jau įsigijau keletą priedų prie šio daikto: USB WIFI B/G/N adapterį (su RTL8188CUS) bei HDMI – VGA perėjimą.

Kolkas šį „avietė“ tai tik tyrinėjimų ir eksperimentų objektas. Kažkada galvojau pasigaminti iš jo internetinio radijo imtuvą, galintį veikti be jokių įprastų kompiuterio atributų (monitoriaus, klaviatūros, pelės), bet turintį pagrindines valdymo ir indikacijos galimybes.