Dar vienas modelis – Me109 F-4 Trop.

Kaip viskas prasidėjo

Baigus F-16’ąjį, reikėjo pradėti naują modelį. Tam tikslui jau kuris laikas galvojau pasirinkti ką nors klasikinio, gerai žinomo. Tad Me 109’asis tam tikslui puikiai tiko 🙂 Tačiau seniau aš vengdavau šio lėktuvo modelio, nes man jis kažkodėl išoriškai atrodydavo negražus 😕 Bet, bėgant laikui, jis vis labiau pradėjo mane žavėti. Pradėjau šiuo lėktuvu labiau domėtis, skaityti. Galiausiai pamačiau Halinskio Me 109 F-4 Trop (nepaslaptis, kad ši leidykla leidžia labai geros kokybės modelius). Taigi pagriebiau vieną.

Truputis istorijos

Masserschmit Bf 109 – tai naikintuvas, skirtas kovai ore. Bet jam vokiečių karo aviacijoje buvo priskirtos ir kitos užduotys: pvz. lydėti ir saugoti nuo naikintuvų atakų sunkiuosius bombonešius (Britanijos mūšyje). Taip pat kai kurioms modifikacijoms buvo skiriamos užduotys bombarduoti anglų aerodromus ir naikinti RAF (Royal air force). Dėl savo techninių sąvybių Messerschmit Bf 109 buvo geriausiai žinomas Vokiečių naikintuvas Antrajame pasauliniame kare. Specialiai ruoštos versijos ir Bf 109 tobulinimas, auganti variklio galia, pasiekta pasaulio greičio rekordų, iš kurių keletas išliko nepagerinti 30 metų. Kad ir kaip butų keista, keletas prototipų turėjo Rolls-Royce Kestrel variklius, kada buvo bandomas 1935 m. rugsėjį. Varikliai greit buvo pakeisti. Nuo 1942 m. vasaros Bf 109 naudojo Daimler-Benz DB605D variklį ir galėjo pasiekti 685 km/h (428 mph) greitį. Tuo metu tai buvo geriausias naikuntuvas pasaulyje dėl savo variklio galios ir fiuzelažo. Deja, Messerschmitt Bf 109 parodė ir savo trūkumus, per ir po mūšių: važiuoklė buvo per plona, dėl to buvo ypač sunku nusileisti ir pakliti ( 5 proc. Messerschmitų Bf 109 patirdavo avarijas nusileidžiant ir pakylant), ir greitis buvo per mažas, bet apsaugoti bombonešius jis galėjo itin efektyviai. Messerschmit Bf 109 buvo labiausiai gaminamas lėktuvas Vokietijoje, be to jis buvo geriausias Ašies naikintuvas iki 1942.

Bf 109 F-4 Trop techninės specifikacijos:

Sparno mojis: 9.92 metro

Ilgis: 9.02 metro

Aukštis: 2.60 metro

Masė: 2150 kg

Maksimali masė: 3015 kg

Varilis: Daimler-Benz DB 601E 1350 AG

Maksimalus greitis: (6500m aukštyje) 624 km/h

Skrydžio lubos: 12000 m

Skrydžio nuotolis: 580 km

Ginkluotė:

patrankėlė MG 151/20 (20mm, 200 šovinių, 750 šūvių/min)

2x liemens kulkosvaidžiai MG 17 (7.9mm, po 500 šovinių)

bomba (iki 250 kg)

F-4 serijinė gamyba prasidėjo nuo 1941 m birželio ir tęsėsi iki 1942m. F-4 Trop nuo kitų F-4 modifikacijų skyrėsi tuo, kad šio lėktuvo plopereris buvo su paltesnėmis mentėmis. O F-4 nuo kitų 109’ojo versijų skyrėsi lengvesne konstrukcija, didesniu manevringumu, bet silpnesne ginkluote.

Mano klijuojamo Bf 109 F-4 Trop lėktuvu skraidė laukūnas-legenda Hansas Joachimas Marseille’is:

Šis lakūnas buvo pramintas “Afrikos žvaigžde”. Ir ne veltui – Merseille’is dalyvavo 382 misijose, užfiksuoti 158 jo numušti lėktuvai. Kiekvienam priešo lėktuvui numušti jis vidutiniškai iššaudavo 15 šovinių. Jau būdamas pačiu jauniausiu Kapitonu Vokietijos Oro Pajėgose, jis buvo paaukštintas iki Majoro. Ir visa tai – kai Marseille’iui buvo tik 22-eji.

Lakūno gyvenimas baigėsi šuniškai – 1942 m rugsėjo 30’ąją, grįžtant iš patruliavimo misijos, jo naujai gauto Bf 109’ojo variklio aušinimo sistema sugedo, pastarasis užsiliepsnojo, kabina prisipildė dūmų, tad pilotas turėjo iššokti iš liepsnojančio lėktuvo. Tačiau iššokęs buvo kliudytas savo paties lėktuvo aukštumos vairo ir neteko sąmonės. Nebespėjęs išskleisti parašiuto jis nukrito ir mirė.

Jo neįtikėtini kovos ore rezultatai buvo pasiekti iš dalies galbūt ir dėl jo paties sugalvotos savęs lavinimo programos, padedančios prisitaikyti prie alinančių Afrikos oro sąlygų bei didelių perkrovų, kuriu neištverdavo joks kitas lakūnas.

Darbo eiga

Klijavimas, kaip ir įprasta, prasidėjo nuo kabinos:

Kabinos “sienos”:

Tipo variklis 😉 :

Priklijuotos vidinės kabinos “sienos”:

O čia fiuzeliažas pradėtas klijuoti iš išorės:

Šis modelis, palyginus su F-16, ėjosii kur kas greičiau, nors nepasakyčiau, kad Me 109 buvo paprasčiau klijuoti. Priešingai, smulkių detalių yra kur kas daugiau, todėl tuputį užkniso jas iškirpinėti B)

Ir štai pagaliau įdomiausia dalis 🙂 :

Mane tiesiog žavi “atsikiri” aukštumos bei krypties vairai, eleronai bei posparniai, nors ir užima be galo daug laiko, kol juos gražiai suklijuoji 😀

Pabaigtas sparnų karkasas:

Kaip matote, šalia lonžerono įtvirtinau reikiamos formos dviračio stipiną, kuris turėtų padėti išvengti sparnų nukąrimo, kas ilgainiui nutinka netvirtiems sparnams. Nors, antra vertus, pradinis sparnų karkasas atrodė pakankamai tvirtas. Na, bet atsarga gėdos nedaro 😛

Sparnų karkasas savo vietoje:

Mano galva, toks sparnų tvirtinimas prie fiuzeliažo yra daug pranašesnis nei kiekvieno sparno tvirtinimas atskirai. XXI a. ir modelizme yra XXI a 😉

Sparnų apklijavimas nėra toks jau paprastas ir lengvas darbelis, kaip įsivaizdavau anksčiau. Labai svarbu nuoseklumas ir kruopštus instrukcijos išnagrinėjimas. Daug nepasakosiu, štai nuotraukos:

Propeleris:

Apklijuoti sparnai, suklijuoti sparnų radiatoriai bei pradėta gaminti važiuoklė:

Važiuoklei pradėjau naudoti akrilinius dažus. Gana neprastas rezultatas, bet gana ilgai užtrunka, kol pasiruoši reikiamą spalvą. Dirbu su mažais dažų kiekiais, todėl kiekvienam klijavimui reikia užsimaišyti iš naujo 😕

Baigta priekinė važiuoklė:

Nusprendžiau šiam lėktuvui nedaryti “susiplojusių” padangų. Jei darysiu dioramą, tai, matyt, pavaizduosiu jas susmegusias į smėlį.

Dujų išmetimo vamzdžiai:

Kaip matote, vamzdžius suklijavau, o po to dažiau akriliniais dažais.

Oro įsiurbimo anga:

Su šia dalimi buvau prisidirbęs, todėl taip negražiai išėjo briaunos 😕

Priklijuotas galinis ratukas:

Sukurptas taikiklis. Detalės buvo tokios kriupės, kad vos su pincetu sulanksčiau 🙂 Tas antrasis stikliukas iš tiesų turėjo būti tamsintas, bet tiks ir toks:

Kabinos gaubtas:

Nuotraukoje matote priklijuotą tik išorinį rėmą. Jį klijavau su paprastu lipalu, nes vos tik pradėjęs tai daryti su superglue supratau, kad jei kur nors nors biškį suklysiu, gaubtą teks mesti į šiukšliadėžę.

Ir štai galiausiai modelis baigtas:

Klijuojant nepastebėjau leidyklos klaidų, tik pats padariau vieną didelę klaidą: bedažant eleronų briaunas, dešiniojo elerono apdangalas netyčia nukrito ant kartono, ant kurio maišiau dažus, ir beveik visas nusitepliojo įvairiom spalvom :(( . Teko pabandyti užmaišyti reikalingas rudą ir mėlyną spalvas ir visiškai perdažyti nelaimėlį eleroną. Rudai spalvai maišiau keturias spalvas, o mėlynai – tris. Kaip matote, gavosi nelabai gerai, bet aš patenkintas 🙂

Išvados:

Nors Halinskio leidyklos Me 109 F-4 Trop nėra sudėtingas, bet man jo gamyba kažkaip užsitęsė. Kita vertus, modelis klijavosi pakankamai sklandžiai, ir jei ne mano tingumas, greičiausiai jį būčiau pabaigęs per mėnesį 🙂 Savo darbu aš patenkintas ir laukiu jūsų komentarų. 😀