Tikriausiai visi žino kas yra stoboskopas. Gal kas ir nežinot, bet manau, kad visi esat matę stroboskopą kokiam nors klube.
Tikriausiai visi žino, kas yra stoboskopas. Gal kas ir nežinot, bet manau, kad visi esat matę stroboskopą kokiam nors klube. Stroboskas sukuria labai stiprų trumpalaikį švieos blyksnį. Stoboskopai naudojami mokslo tyrinėjimuose, pramonėje, apsaugos sistemose, gelbėjimo srityse. Aišku, mano daromo stroboskopo paskirtis buvo pagyvinti šokių aikštelę 🙂
Strobo lempa IFK-120
Schema
Atsargiai, aukšta įtampa!
Kaip veikia šis stroboskopas? Kintama 220V įtampa per diodą D1 išlyginama ir per R1 užkrauna kondensatorių C1. Per rezistorių R2 užsikrauna kondensatorius C2. Optronas, gavęs valdymo įtampą, atidaro simistorių D2. Atsidarydamas D2 iškrauna kondensatorių C2 ir srovės impulsas pirminėje (I) transformatoriaus T1 apvijoje indukuoja aukštą įtampą antrinėje (II) apvijoje. Aukštos įtampos impulsas ant lempos X1 valdymo elektrodo jonizuoja dujas ir lempa pasidaro laidi elektros srovei. Štai tada per lempą išsikrauna kondesatorius C1 ir lempa ryškiai blyksteli. Kuo didesnio talpumo kondesatorius, tuo galingesnis lempos blyksnis.
Svarbi stroboskopo dalis – uždegimo transformatorius. Paprasčiausias variantas – paimti transformatorių nuo fotoblykstės. Dabar senas blykstes rasti sunku, tad dažniausiai tenka transformatorių patiems vynioti.
Kaip transformatoriaus šerdį naudojau 40mm feritą iš radijo imtuvo. Radijo imtuve stovi daug ilgesnis feritas, tad jį reikės nulaužti. Tam reikiamoj vietoj reikia dilde įrėžti griovelį. Užvyniojame vieną sluoksnį lipnios juostos. Per visą strypelio ilgį užvyniojame 3 – 4 vijas emaliuotą 0,25mm – 0,3mm storio laidą. Dabar užvyniojame sluoksnį izoliacijos ar porą sluoksnių lipnios juostos (bus aukšta įtampa, kad nepramuštų). Ant viršaus vyniojame 200-250 vijų 0,1mm storio laidą. Geriausia su šilko izoliacija. Jeigu vyniojama paprastu emaliuotu laidu – kiekvieną apvijos sluoksnį atskirti lipnios juostos sluoksniu. Antrinės apvijos pradžios išvadas gali būti prie bet kurio feritinio strypelio galo, o pabaigą geriausia išvesti ties strypelio viduriu (čia bus aukšta įtampa ir ji eis į lempos valdymą, kad nepramuštų į korpusą ar pirminės apvijos išvadą). Baigus daryti transformatorių – nepamiršti gerai izoliuoti lipnia juosta ar izoliacija (arba užpilti klijais ir palaukti, kol išdžius).
Suvynioti transformatorių nėra paprasta, tad po kelių suvyniotų transformatorių pradėjau juos pirkti. Jie daug mažesni ir patikimesni, nes naudojamas laidas su šilko izoliacija. Transformatorius ZTR200 gaminai Vokietijoje (jei neklystu).
Pagrindiniai ZTR200 parametrai:
- U pirminės: 170V
- U antrinės: 4kV
- Pirminės vijų skaičius: 10
- Antrinės vijų skaičius: 500
- Pirminės induktyvumas: 2,5uH
- Antrinės induktyvumas: 3mH
- Galia: 0,6 mJ
Sumontuojame schemą. Transformatorių jungiame taip: storesnis laidas, kur mažiau vijų, yra pirminė apvija . Schemoje pažymėta I. Antrinę apviją kuo trumpesniu laidu (aukšta įtampa) prijungiame prie blykstės lempos valdymo kontakto (metalinė lempos apkaba). Schemoje pažymėta II. Varža R1 turi būti gana didelio galingumo . Mano atveju buvo naudojama 25W varža, kuri nemažai kaito. Įsitikinę, kad montažas teisingas, įjungiame schemą į tinklą ~220V. Kondensatorius C1 ir C2 turi pasikrauti iki maždaug 310V. Schemą galima patikrinti ir be valdymo signalo. Tam reikia laidu užtrumpinti simistoriaus dvi kojas (imituoti jo atsidarymą).
Ant lempos stiklo esanti sidabrinė juostelė turi kontaktuoti su laikikliu. Jei ji nutrūkusi arba ištrupėjusi, lempą dar galima pataisyti. Ant lempos užvyniojamas laidas 0,3..0,5mm, 3-4 vijos. Nuo laikiklio iki kito laikiklio K krašto. Kaip parodyta pav. Jeigu blykstės lempa veikia, tačiau ant stiklo matyti daug į įskilimus panašių juostelių – mažinti elektrolitinio kondensatoriaus talpumą. Per lempą teka iškrovimo srovė didesnė už nominalią.
Padarytas strobas
Valdymas jungiamas prie kokio nors impulsų generatoriaus arba per LPT jungtį prie kompiuterio. Tam į kompiuterį reikės įdiegti Discolitez ar kažką panašaus.
Surinkta schema šiek tiek skiriasi nuo nubraižytos principinės schemos. Surinktame stroboskope panaudojau 3 vnt. 9W 1K rezistorių (AX9W1K5) sujungtus lygiagrečiai, kad gaučiau reikiamą galią 27W (lygiagrečiai sujungus gaunasi 333 omai). Esant ir tokiam galingam rezistoriui mirksint dideliu dažniu vistiek jie nemažai kaista. Taip pat įdėjau 2 vienetus 47uF 400V kondensatorius, kurių viena galiu atjungti jungikliu, pasirinkdamas norimą blyksnio ryškumą. Šiaip žiūrint, didelio skirtumo nepastebiu, kada naudojami tik 47uF ar 94uF (2* 47uF). Tai matosi tik jei stroboskopas blyksi didesnėje erdvėje. Dažniausiai stroboskopus naudoju su 47uF, nes tada jie mažiau kaista, ilgiau tarnauja, o ryškumas beveik nieko nesiskiria nuo veikimo su 94uF.
Kadangi dariau ne vieną stroboskopą, tai buvau nusibraižęs PCB.
Stroboskopo montažinė plokštė su detalėm
Montažinė plokštė žiūrint iš takelių pusės (200 dpi)
Kad būtų didesnis efektyvumas, lempą reikėtų patalpinti į reflektorių. Esant dideliam impulsų dažnumui, lempa kaista, todėl reikėtų naudoti papildomą aušinimą.
Panaudojau 500W halogeninio prožektoriaus korpusą.
Deja, šios lempos neilgaamžės. Naudojant ekstremaliomis sąlygom (didelis dažnis, galia) jų tarnavimo laikas dar labiau sutrumpėja. Štai vieną nebeveikiančią lemputę išėmiau iš savo stroboskopo, o naują padėjau palyginimui.
Nufilmuotas naudojamas stroboskopas:
Dėl ZTR200 transformatoriukų
Daugelis klausia kur gauti uždegimo transformatoriukų ZTR200. Deja, jų jau keletą metų nebėra Lietuvos elektronikos detalių parduotuvėse. Tenka patiems vynioti.
Surinktame stroboskope panaudojau 3 vnt. 9W rezistorių (ax9w1k5) sujungtus lygiagrečiai, kad gaučiau reikiamą galią 27W. Esant ir tokiam galingam rezistoriui mirksint dideliu dažniu vistiek jie nemažai kaista.
Sveikas. Nerealus daiktas. Pasidariau tokį, nešuosi mokšen į šokius. Tik katik paskaičiau, kad tu jungi du elektorlitinius kondikus, ir taip išgauni didesnę talpą. Leisk paklausti kaip tu juos sujungi ? Juk elektrolkitinių niekas kartų nejungia. Ar aš klystu ?
Jungiant elektrolitinius kondensatorius lygiagrečiai, talpa sumuojasi.
Čia taip tik su paprastaisiais taip. Elektrolitinių niekas nejungia kartu.
terliau taip su visais…
tik junk pliusa su pliusu minusa su minusu
Ar netiktų vietoj diodo FR205 įdėti FR607 ?
Dėk betkokį diodą kuris atlaiko bent 2 A.
Teisingai sako, dėk dioda, kuris atlaiko bent 600V ir 2A.
FR607 atlaiko 1000V ir 6A tai manyčiau tiks 🙂
Dar pora klausimų: Kokios galios turi būti R2, R3, R4, beto sugiklis ten paprastas lydinis 1A?
R2, R3, R4 nereikalingos didelės galios, gali naudot 0,25W. Saugyklis paprastas – lydusis.
Kokie PCB matmenys?
200DPI
😐 Sorry, bet man tai nieko nesako… Gal galit parašyt normaliai kiek ant kiek milimetrų (…mm X …mm)
O jei vietoj R1 naudoti 400 omų varžą? Ar labai kas nors keistūsi? nes per neapdairumą nusipirkau tris 1,2K rezistorius 😕
Bandyk. Turėtų veikti.
Žinoma, kad veiks su 400 omų R1 rezistorium. Tik gali būti, kad nepavyks pasiekti tokio didelio dažnio kaip su 300 omais.
Per kiek laiko supleškinai tą lemputę ?
Lemputė tapo tokia kažkur per 3 mėnesius intensyvaus naudojimo.
Maniškis stroboskopas nenori veikti…iš pradžių viskas veikė puikiai, bet nudegė lemputė, pakeičiau į kitą ir dabar pora kartų blyksteli, poto vis silpniau, o galiausiai išvis tik retkarčiais lemputė užsižiebia… Kame problema? Iš schemos dūmai neparūko, visur tvarkingai sulituota, kontaktai visur yra…
Manau, problema su uzdegimu. Transformatorių pats vyniojai? Gali būti, kad jį pramušė.
Sveikasnorejau paklausti kokiu principu veikia valdymas. Padavus 5v. i optrona pastoviai mirksi strobas tol, kol yra itampa, ar mirkteli tik tada kai paduodam ir nutraukiam itampa( pvz, 5v leisti per jungtuka, ir mirgses tada kai ta jungtuka spaudinesi)? Tas impulsu generatorius tia kaip supratau ir veikia kaip mano pavyzdys su jungtuku? tipo tas impulsu generatorius padaro tokia “mirkciojancia” itampa?
Stroboskopas mirkteli kai paduodama įtampa į optroną. Jei įtampa neatjungiama, jis neblykčioja. Blyktels jei vėl atjungsi ir vėl trumpam paduosi valdymo įtampą. Kitaip sakant, stroboskopas blyksteli, kai valdyme pereinama iš “0” į “1”.
Nubraižiau grafikėlį, kad būtų aiškiau:
O niekas nebande daryti atskiro 5V maitinimo kad ne is kompo siurbtu tuos 5V. Nes man kazkaipp atrodo nelabai patikima nu tarkim jeigu uzsitrumpins tas laidas ar dar kasnors. O gal kompe yra kokia apsauga nuo uztrumpinimo? ar jam visiskai nebaisus uztrumpinimas?
Kam tas 5V maitinimas? Čia tas pats, kad prie LPT prijungti šviesos diodą. Optronas galvaniškai atskiria schemos dalį su aukštom įtampos, nuo kompiuterio.
O jei trumpini, tai niekas nuo to nepasaugos, nebent saugyklis nuo gaisro…
del lpt lizdo tai nezinau, bet maitinimo bloke apsauga yra, jei uzsitrumpina maitinimas tai automatiskai issijungia kompas, tai turetu but ir lpt lizde, as dariau su atskiru maitinimu, naudojau multivibratoriu.
To minex o gal gali truputi placiau paaiskint ar gal net chema parodyt 8) nes nelabai supratau kaip multivibratorius maitinima gali atstoti?
multivibratorius neatstoja maitinimo, jis tik generuoja staiakampius signalus, maitinimui reikia papildomo trafo. Schemu pilna internete.
O kaip ta schema surast nes jei suvedu multivibrator schematic tai ismeta mirksiukus o cia kaip suprantu reikia kad butu mygtukas ir ji paspaudus (nesvarbu kokio ilgio paspaudimas butu) multivibratorius tik viena impulsiuka isleistu? 😕
nea, cia su mygtuku tai tiesiai nuo 5vnuolatines galijungt, omultivibratorius generuoja staciakampius signalus kas tamtikra laiko tarpa tam tikro ilgio impusla… tos mirksiuko schemos ir yra multivibratorius, pati pirma schema tinka
Ai tai tik db pradedu suprast tu tipo darei stroba tada multivibratoriu ir tada multivibratorius valdo stroba !shy o tai kam tu toki navarota sugalvojei taigi net siame puslapi yra strobas jau su padarytu su “integruotu” impulsiuku generatoriumi ir net nieko nereikia nei papildomo trafuku tik rankenele sukioji ir keiciasi mirgsejimo daznis 😉
O as deja visai kita ideja sugalvojau kad butu mygtukas(optronas kuri valdo kompas) ir ji paspaudus (kada optronas uztrumpina kontaktus) nesvarbu kokio ilgio paspaudimas “uztrumpinimas” butu tik viena impulsiuka isleistu! Kaip ir rasiau bandziau tiesiog trafukas->tiltelis->kondikas ir tada nuo kondo pliusas eina per optrono kontaktus kuriuos jis uztrumpina ir tada turetu strobas impulsiuka gauti. Bet kaip anksciau rasiau nieko is to gero nesigavo nes tikriausei 5Vmaitinimo kondas nespeja uzsikraut ir t. t. Jauciu pabandysiu paimti tiesiog tranza pajungti kap rakta ten kur dijodas buna ideti optrona kuris strobe yra ir psio. Gal ka ne taip mastau? 😕
To Dovydas: Ne nu o pas tave optronas kur idetas strobe? (bent pas mane taip yra) tai jeigu tas laidas eina nuo lpt porto schemikes(nu ten pas mane kitoms 7 lempos kur jungtis padaryta schema) toje dezuteja kur yra ideta ta schema yra padarytas ir laidui i stroba tokia rozetyte tai vat ta rozete galima nesunkei uztrumpint tai ir klausiu! O ne belekas apie bele ka !mistrust
To minex nu as bandziau nuo trafuko maziuko(per tilteli ir kondika) pajungti bet gavosi taip(jei teisingas isvadas padariau) kad kondikas nespeja uzsikrauti ir strobas aplamai nemirksi !lol
To Dovydas o tu tu strobu neviena pasidares ? Jei taip tai nuo ko kitus jungei visus strobu valdymo optronus lygiagreciai varzu nekeisdamas ar keitei varzas. Ar kiekviena stroba nuo kito lpt isejimo?
Ir dar gal gali savo naudojama rig packo failiuka patalpinti tik dar jei gali parasyk kuri porta naudojei strobui valdyti?
Strobų esu padaręs gal 10. Ant vieno porto siūlyčiau nejungti daugiau nei vieną, nes tada nebepakanką porto galios ir strobai blyksi nevienodai, todėl reikėtų jungti ant atskirų portų. Jei yra būtinybė jungti ant vieno porto kelis strobus, teks sumeistrauti kokią signalo pastiprinimo schemutę.
Nu tai as su tuo atskiru maitinimu ta ir mastau kad uztektu vieno kanalo keliems 😉 (as apie ta failiuka kur sakiau tai jeigu ka jis randasi Winamp Plugins Discolitez Dlops folderyje nu kuri tu pasirinkes ant winampo ar tu pats gal nauja susikurei?) nes man niekaip nesigauna parinkti tokio nuo kurio graziai pagal ritma mirgsetu
nu as is pradziu padares kai testavau tai tiesiai nuo 5v prijunges strobas veike, o kaip tu ten jungi nzn, bandyk jungti be kondiko, o seipp kondika riek jungt tarp pliuso ir minuso,o ne nuosekliai. is tiltelio + i optrono +, o – y -.kondikas tarp pliuso ir minuso…cia kondiko uzsikrovimas visiskai reiksmes neturi, jis tiesiog kzkiek stabilizuotu itampa, o as dariau su miltivibratorium ne snepastebejau kitos schemos, beto sitas strobas nesudetingas, ir su tuo multivibratoriumgalima padaryt kad ir spaudinejant mygtuka strobas veiktu,arba sukinejant potenca keistu mirgsejimo daznis…
Pirmas dalykas konda jungiau tikrai taip kaip reikia !shy tiesiog kai pats dariau as galvojau pasidaryti stroba paprasta tai ir pasidariau paprasta be jokiu papildomu trafuku tranzu ir pan pats mirgsi daznis su potensu reg. o jau kai reikejo kad nuo kompo tai nuo kompo ir dariau suprantu kad tu pasidarei galima sakyti universala kad galima ir nuo kompo ir automatiskai kita vertus visi strobai yra universalai tai kam dar naudoti kurkas didesnius komponentus (as cia kabinejuos nes man kolkas svarbiausia dydis visos pcb 😉 )
Kur jus gavot ta IFK-120 lempute? As jos niekur nerandu pirkt.
Ir dar klausimeli turiu. Ar galima si stroboskopa prisujungt prie muzikinio centro?
IFK-120 pirktos iš Evitos.
Prie centro prijungus turėtų veikti, tik reikės parinkti R3, kad nesudegintum optrono.
O gal galetum man parinkt ta R3 rezistoriu? !shy nes as dar nelabai patyres tokiuose reikaluose.
O R3 ir R4 rezistoriai SMD?
Gal galetum man lemonoj surast siuos rezistorius? !shy R3, R4 na ir dar R2, nes as nerandu. Buciau tikrai labai dekingas !shy
Ir dar klausimelis, kaip prijung si dalyka prie muzikinio centro?
Rezistoriai SMD, išskyrus R2. SMD 0805 korpuse, R2 0,25W. Lemonos kataloge tikrai yra.
Jei šį stroboskopą jungsi prie centro kolonėlių išėjimo, tai reikės paskaičiuoti R3. Ši varža priklausys nuo valdymo įtampos (U) ir reikės skaičiuoti pagal šią formulę R3=U/0.02
Dovydas labai dekui uz paaiskinima 🙂
man atrodo kad simistoriaus terminalas 1 su terminalu 2 yra supainioti montazineje schemoje ir neatitynka schemos. nes man sulitavus ant montazines plokstes nieko neivyko bet sutrumpinus terminalus lempa blyksteli bet ant galo taip pasitaike kad ilitavau taip kaip montazineje ir lempa greitedama pradejo blykseti ir greitejimas nesuleteja net ishkrovus kondiku.
Man atrodo, kad darydamas plokštę padarei jos veidrodinį atvaizdą (mirror), todėl viskas atvirkščiai…
Su šia PCB esu padaręs gan daug stroboskopų ir visi veikia.
na ne veidrodini jei butu veidrodinis tai butu susikeite ne t2 su t1 o t1 su gate ;))
http://img137.imageshack.us/my.php?image=simistoriusstrobesi8.jpg
sulygink 😉 pamatysi kad pagal data sheeta schema neatitynka montazines.
nenoriu schmeizti tik aiskinuosi kame beda pas mane :/
Sulyginau. Viskas pas mane teisingai. Čia detalių išdėstymas žiūrint iš plokštės viršaus, ne iš takelių pusės.
Bet kuriuo atveju, gerai kad nagrinėji 😉
pries spauzdinant mes invertavom , ar paziurejai duota nuoroda ir palyginai? nes man del to labai kyla itarimu :/ ar gali buti kad topacio modelio simistoriai gaminami skirtyngose gamyklose ir skiriasi kojeliu isdestymas?
Nuorodą pažiūrėjau. Rašiau, kad klaidos čia nėra. To neturėtų būti, kad kojelių išdėstymas skiriasi. Žiūrint iš takelių pusės vaizdas turi atrodyti taip:
Manau, kad pas tave taip neatrodo.
Dar vienas klausimelis. Ar tiktu rezistorius
SQP10W 1K5 vietoje AX9W 1K5?
tiktu, tik juos reikia sujungti tris lygiagreciai, nebent stroba ijunges laikytum trumpai, kol nespetu perkaist rezistorius, tada uztektu ir vieno.
Dovydai aciu uz kantrybe. viskas grazu ir puiku, simistorius kazkoks pakrikes buvo tai svaigos perdaug. Noreciau paklausti koks voltazas ir amperazas atiteka iki lempos ir koks watazas pacios lempos.
Kuo galingesni rezistoriai – tuo geriau.
Lempa maitinama maždaug 310V. Maksimali lempos galia 120J. Tai yra impulsinis galingumas. Impulsinė galia ir srovė turėtų būti nemaža. Tingiu skaičiuoti !lol
Dar turiu klausima del trasuotes spauzdinimo. Kaip nustatyt ta 200dpi? as niekur nerandu tokio dalyko.
Na aš naudoju tam Adobe Photoshop. Manau pavyktų ir su nemokama programa Gimp.
O kur ten jis reguliuojas? Turiu Adobe Photosho bet nerandu ten niekur kur nustatyt ta dpi
Jau atsirinkau viska, dekui 🙂
O kaip dabar si irengini prijungt prie tos LPT jungties?
Pajungri paprasta. Reikia jungti optroną: – prie LPT GND, + prie kažkurios iš data kojos D0..D7. Po to reikia teisingai sukonfiguruoti savo programinę įrangą.
O kaip suprogramuoti ta programine iranga?
Na gerai jau viska susikonfiguravau viskas gerai. Tik dar vat toks dalykelis. Kai tik sulitavau viska niekas neveike visiskai padavus 5V i valdyma pagalvojau gal optronas kaltas, bet veliau pastebejau kad be rezistoriaus r4 vieskas veikia, o su juo niekaip. Kaip cia suprast? kodel taip gali but?
Ta prasme, užtrumpinus R4 veikia? Įdomiai čia 🙂
Jo r4 uztrumpinus veikia, o siaip niekaip… Atrodo kad tas R4 nepraleidzia sroves visai 🙂
Manau, kad buvai blogai prilitavęs ar net perkepinęs šią varžą 🙂 Ji skirta tik srovės ribojimui. Matai su multimetru, ar rodo 120 Omų ją prilitavus?
As perlitavau kelis rezistorius ir vistiek tas pats, nors varza rodo visada ~120.
Sveiki, kolegos! Turiu tokia problema: Padariau stroba ( nesvarbu koki, bet si karta toki 🙂 ) Na ir yra problema su jo valdymu. Pajungus 5V impulsa be optoporos strobas veikai kuo puikiausiai. O jungiant per optopora, strobas nereaguoja, kame gali but beda? varzas prie optoporos dejau tokias kaip dovydo schemoje. Padekit pamastyt, aciu 🙂
Beje, nemanau, kad kalta pati optopora, nes jau trecia ja dedu…
Bet kur prijungus optoporą, ji stroboskopo nevaldys. Optopora turi būti suderinta su kitų detalių darbiniais režimais ir visa schema. Be tavo naudojamo stroboskopo schemos nieko konkrečiai patarti negalėsiu.
>Nezinau< pasiimk neilituota optopora ir pajunk 1 ir 2 kojeles prie maitinimo ir patikrink kontaktus tarp 3 ir 4 jei kontaktas yra kol maitinama tai reishkias optopora veikia (sutikrink su datasheetu ta optopora kad nepadarytum klaidu nesupainiotum – su + ir kad nesupainiotum apskritai kojeliu) jei su veikiancia optopora neveikia ziurek ar veikia simistorius, patikrinti gali uztrumpines atrodo terminala 1 su terminalu antru , nebijok nesugadinsi tu tiesiog jy atidarysi. beje trafas kos pas tave? ztr200? pirkau ju 20 ir ish ju visi veikiantys buwo. tad ziurek.
Dovydas turiu ideja del strobo update’u
noreciau kazkas usikonstruoti kaip postiprintuviny crosovery ir prie jo jungti stroba (netiesiogiai) . su crosoveriu butu galima apipjaustyti dazniu ir nusireguliuoti gan tiksliai dazny pagal kury blyksetu.
gal gali patarti kanors, mestelti ideju?
patariu tokia plata naudoti joje R1 varza yra neimontuojama i plata del karscio ja galite montuoti isoreje ar kurnors kitur , patarciau gerokai ja vesinti, su kokiu cooleriu ar radijatorium + cooleriu nes man 27W kaista ji nereliai.
sweiki. as gyvenu kaune ir turiu problema kad kaune nera evitos. taigi norejau paklaust ar tiktu tokia lempa is lemonos? http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=67272
manau tiktu tik mano manymu ispradziu dek mazesnio talpumo kondika del saugumo sumetimu.
kaune netoli lemonos yra RCL ten paziurekgalbus ifk120, kazkada buwo atrodo juzejradio detaliu parde ten gal bus, slabotkei yra radio detaliu parduotuve netoli dailes kombinato ar kaip ten jis vadinasi.
http://www.evita.lt/p-contacts/
Savanorių pr. 130, Kaunas. Nuejes pasiteirauk ar galima uzsakyti prekiu is internetinio evitos katalogo, beje evita siuncia per siuntu tarnybas. Lempa gali ir netikti ta is lemonos, reikia ziuret kokios itampos tos lempos…
nu ok reik paieskot gerai a jaj nerasiu su ta bandyt..
yra klausimas as negavau to optrono man dav epanasu 6n137 kaip ji junkti 😕
nu ziurejau optrono scema internete ir manau kad mane isdure jo pajunkti neiseis jei taip gal ira kokiu kitokiu kuriuos butu galim surasti panevėzyje kokiu kad visuose pardotuvese butu 😕
kur yra ant lempos IFK-120 +, ok kur -?
Yra pažymėta + ir – ant tos metalinės juostelės.
Dekui, jau atradau.
Dar iskilo klausimelis: Del optrono, kiek is schemos matau tai ten i lauko tranza sviecia sviesos diodas, tai pagalvojau, Gi lauko tranzai labai jautrus buna, juos lituot reikia izeminus lituokli ir siaip jau gali nusipirkti nusokusi. Ar cia taip nera?
Nėra čia nė vieno lauko tranzistoriaus ir gali viską lituoti su paprastu lituokliu. Svarbu tik neperkaitinti detalių.
Elektroje esu gan dar zalias, todel sunkiai gaudausi istrasavime. Gal gali padeti?
Kiek suprantu A Yra Lempos + ,D yra Lempos – ,E yra lempos uzdegomo kontaktas. Kas yra B ir C?
p.s Paveiksliukas cia >>>>> http://www.talpink.com/public/08/05/07/strobopcbsudeta3d27b.jpg
A – lempos +
D – lempos –
E – lempos uždegimas
B ir C – jungiasi jungiklis, kuriuo pasirenkama blyksnio galia. Galima tiesiog užtrumpinti, tada bus gaunama maksimali galia.
Lb aciu. Daug padejai!
Ar tinka diodas fr207?
Manau, kad tinka, nors atlaiko tik 2A. Geriau būtų paieškoti galingesnio.
Norėčiau daugiau sužinoti apie galimybe pasijungti stroboskopa prie p.c. Kokia programą siulytum naudoti (discolitez kazkodel pakimba) ir ar eitu pajungti per com jungti nes lpt laptope nera. Dekui
Yra kelios versijos Discolitez. Patarčiau išbandyti visas.
Taip pat reikėtų pabandyti instaliuoti papildomas tvarkykles LPT portui (ntport95).
koks tinkamas pakaitalas EL817?
Pakaitalas pvz LTV817 ir kiti.
Sveikas ar gal galetum man parduoti viena trafuka buciau labai dekingas:)
Sveiki, Artūrai.
Parašykite el. paštu. Manau, ką nors sutarsime 😉
Sveiki, butu įmanoma šį stroboskopa valdyt ne per LPT jungti,? nes laptope tokios nera.
Žinoma, kad šiuolaikiniuose kompiuteriuose vis sunkiau rasti LPT jungtį. Tokiais atvejais naudoju tokį įtaisą jungiamą per USB http://www.electronic.lt/2010/10/22/apsvietimo-efektu-valdymo-itaisas-su-usb-sasaja-ft245/
noriu paklaustikur gauti uzdegimo trafuka? ju lemonoj neradau.aisku kad galiu susivynioti bet nesigaus toks kaip gamyklinis. ar jie kuo skiriasi didesnems nei IFK 120 LEMPUTEMS?
NORIU VIETOJ JOS IDETI 600W GALINGUMO kokius parametrus reiktu schemuteje pakeisti kad tas strobas veiktu? kiek zinau kad kuo didesnis kondiko talpuma stuo galingenis zybsnis bet trumpesnis lemputes tarnavimo laikas. sakykim jei desiu 450v 400 mkf kondika kiek laikys lempike? ar mazinti kondika iki 100 mkf?
Manau stroboskopo lempos uždegimo transformatoriukų galima bandyti ieškoti kokiam ebay.
Jei dedate kitokią stroboskopo lempą, reikėtų pažiūrėti kokie jos parametrai (maitinimo įtampa, uždegimo įtampa, žybsnio energija ir t.t.), tada bus aiškiau ar tik ši schema. Pvz. gali būti, kad lempai reikės didesnių įtampų.
Taip, kondensatoriaus talpa nulemia žybsnio energiją ir didėjant talpai didėja energija, bei trumpiau tarnauja lempa.
Parenkant kondensatorių vadovaučiausi lempos temperatūra esant pageidaujamam blyksnių skaičiui 🙂 Jei lempa labai įkaista, mažinčiau kondensatoriaus talpą. Na, bet jei norisi stipresnių blyksnių, talpą teks didinti 😉