Legendinio naikintuvo modelio gamybos aprašymas

Pasirinkau šį modelį dėl to, kadangi girdėjau labai daug gerų atsiliepimų apie jo kokybę. Sudėtingumas irgi pasirodė ne per didžiausiais 🙂

Truputis istorijos

F-16A – vienvietis modelis pirmą kartą pakilo į orą 1976 gruodžio mėnesį. Pirmieji naikintuvai buvo pristatyti į armiją 1979 metais, karinių oro pajėgų bazėje Jutos valstijoje. Dvivietis modelis F-16B yra tokio pat dydžio kaip ir F-16A. Antra vieta pilotui buvo padaryta sumažinus fiuzeliažą ir degalų bakus. Dažniausiai F-16B naudojamas pilotų apmokymuose, nes antrajam kokpite sėdidntis konstruktorius gali stebėti pilotą viso skrydžio metu.

F-16 buvo kuriami ne vien JAV, bet ir keturių NATO šalių kūrėjų: Belgijos, Danijos, Olandijos ir Norvegijos. Šių šalių oro pajėgos turi 346 F-16 Fighting Falcon naikituvus. Ypač daug prie orlaivio kūrimo prisidėjo Belgija, pritaikiusi F100 variklį, naudojamą europiniuose F-16 modeliuose. Pirmąjį kovos krikštą F-16 gavo Persijoj įlankos kare. Nuo to laiko F-16 naudojami visuose karuose ir kariniuose konfliktuose kuriuose dalyvauja JAV ar kitos NATO šalys.

Gamintojas: Lockheed Martin Corporation

Kaina: 20 000 000$

Variklis: General Electric F110-GE-100/129

Ilgis: 14,6 metrai.

Aukštis: 4,6 metrai.

Sparnų ilgis: 9,8 metrai.

Greitis: 1500 mylios per valandą.

Įgula: 1 pilotas.

Ginkluotė: M-61A1 20mm stambaus kalibro kulkosvaidis. Raketos oras-oras, oras-žemė,.

Pagaminimo data: 1979m.

Darbo aprašymas

Darbas prasideda nuo karkaso detalių priklijavimo prie 1 mm kartono (nors pamatavus su slankmačiu, kartonas pasirodė esąs ne 1, o 1,2 mm storio). Klijavau paprasčiausiais pieštukiniais klijais.

Toliau – karkaso detalų karpymas. Gana sunkus darbelis įveikti milimetrinį kartoną 🙂

Iškarpęs didžiąją detalių dalį, pradėjau klijuoti priekinę F-16’to dalį.

Paskui klijavau cockpit’o įrangą. Neklijavau tik smulkiausiųjų detalių ir piloto kėdės, kad kitų darbų eigoje jų nepažeisčiau.

Po to įklijavau cockpit’ą į karkasą. Iš pradžių nuogąstavau, kad dėl mano pasirinkto truputį per storo kartono jis gali neįtilpti, bet pasirodė, kad mano nerimas beprasmis, nes viskas sutilpo ir sutapo be problemų. 🙂

Baigta priekinė dalis:

Oro intakas ( net nežinau tiksliai, kaip ši dalis vadinas B) ) :

Pagrindinė fiuzeliažo dalis:

Apklijuotas Korpuso dugnas:

Šasi nišos iš arčiau:

Karšto oro išmetimo anga. Išsikarpius detales ir pradėjus lipdyti jas į vieną detalę, atrodė, kad kažkoks nesusipratimas gausis su ja. Atrodė, kad niekas nesutampa, kad išlenda kraštai, kad detalės per mažos 😥 Bet klijuojant nedideliu greičiu, laukiant kol kiekviena detalė gerai sudžius, gavosi štai kas:

Tolimesnėse nuotraukos jau matysite, kaip atrodo sulipdytas fiuzeliažas ir sparnai. Priekinė fiuzeliažo dalis su viduriniąja sutapo puikiai, man net pasirodė, kad jungiamoji liemens dalis tarp priekio bei vidurio specialiai suprojektuota taip, kad bet kokiu atveju ištaisytų iškilusius nedidelius defektus fiuzeliažo gamyboje (neveltui modelis iš Halinskio “KA” 🙄 ).

Tačiau kai reikėjo prie fiuzeliažo priklijuoti oro išmetimo angą, iškilo problemėlė: aklai pasitikėdamas modelio kokybe ( o nereikėjo…), nepalyginau ir nepažiūrėjau, ar sutampa galinis liemens formeris su išmetimo angos formeriu, ir tik priklijavęs pamačiau, kad pastarasis per mažas… Tą vietą pataisiau, kiek galėjau, bet aiškiai matomas nesutapimas vis tiek liko 🙁 🙁 Tegu bus man tai pamoka ateičiai…

Klijuodamas sparnus, buvau labai atidus ir atsargus. Norėjosi, kad ši vieta gautųsi gerai. Kiekvieno sparno bei aukščio vairo briauną perbraukiau apvaliu bei lygiu parkerio galu, todėl šios plokštumos susilenkė lygiai ir nelūžinėjo (beje, pastebėjau, kad KA naudojamas popierius iš vis retai lūžinėja). Tačiau viename aukščio vis tiek padariau gana debilišką klaidą. Ant vidinio jo karkaso užtepiau truputį per daug “lipalo” ir spaudžiant truputį persispaudė vadinamieji “griaučiai”. Nelabai matosi, bet vis tiek nemalonu.

Bene daugiausiai laiko užėmusi dalis yra F-16’o važiuoklė, kadangi ji yra tikrai pakankamai detali ir smulki 🙂 :

Klijuojant šasi neiškilo jokių sunkumų, viskas sutapo puikiai, todėl nera apie ją ko komentuot 🙂 Modelio apačia ir ratų nišos iš arčiau:

Šešias nevaldomas oras-žemė aviacines bombas Mk-82. Jas klijavau ilgai, nes buvo gana daug detalių, tačiau nei trupučio nenusibodo, nes nereikėjo laužyti galvos dėl nesutapimo ar popieriaus nekibimo.

Papildomas kuro bakas:

Mk-82 bombų laikymo mechanizmas. Detalių nesutapimo nebuvo, bet mano kantrybę sekino tai, kad “auselėms” padaryti nebuvo vietos, tai teko visur tiesiog briauną prie briaunos krijuot. Paleisdavai, kol klijai nesudžiūvo bent sekundei, ir atšokdavo 👿 👿 Bet galiausiai pavyko viską sulipdyti 🙄

O štai jau su amunicija:

Piloto sėdynė:

Ir štai galiausiai modelis baigtas:

Radaras iš arčiau. Iš pradžių naikintuvo “nosį” žadėjau daryti atidaromą/uždaromą, bet pasirodė, kad bandant atidaryti “nosies” kraštai kliūva už pačio radaro. Nušlifavus tiek krašto, kad nebekliūtų, atsirado dar viena problema – popieriniai vyriai neišlaikė nosies horizontalioje padėtyje. Galiausiai spjoviau į tą idėja ir priklijavau “nosį” ciano akrilatu nejudamai. 😕

Kabina iš arčiau. Pats kabinos vidus nėra ypač detalizuotas, bet šiame modelyje man to pilnai pakako 😉 Apie kabinos gaubtą – čia ne mano darbo rezultatas, jį nusipirkau. Nebeužteko kantrybės daugiau gadinti plėvelę bandant pačiam jį pasigaminti… x)

Ginkluotė ir papildomas kuro bakas. Ant sparno galo – trumpo nuotolio oras-oras raketa AIM-9L/M Sidewinder, toliau nuo sparno galo: vel Sidewinder’is, dar tolėliau – vidutinio nuotolio oras-oras raketa AIM-120 AMRAAM (Advanced Medium Range Air to Air Missile) ir galiausiai – Mk-82 bombos. Raketų klijavimas užėmė bene daugiausiai laiko, lyginant su kitomis detalėmis. Jų vamzdelius sukau ant antenos, todėl gavosi visai neblogai; suklijuotus raketų galiukus pašlifavau švitriniu popieriumi ir nudažiau baltais dažais. Gana nuobodu buvo klijuoti raketų laikiklius, kadangi vienintelis klijavimo būdas buvo briauna prie briaunos, o tai užėmė taip pat nemažai laiko.

Dar truputis nuotraukų:

Artėjant prie modelio klijavimo pabaigos, pasidarė vis sunkiau priklijuoti įvairias smulkias dalis, nepažeidžiant jau priklijuotųjų. Taip pat, klijuojant prie viršutinės dalies krypties vairą (stabilizatorių) per stipriai jį prispaudus, atsirado grėsmė, kad važiuoklė “išsižergs”. Todėl pasigaminau tokį primityvų modelio stovą:

Išvados

Šituo modeliu bendrai paėmus aš esu labai patenkintas – tiek leidyklos, tiek savo darbu 🙂 Dabar, apmąstydamas savo veiksmus ir kai kuriuos gamybos etapus, aš žinau, ką daryčiau kitaip: gal geriau, kruopščiau, galų gale gal paprasčiau 🙂 Bet tai nieko nekeičia – turėsiu daugiau patirties gaminant kitą modelį 😉